Kas atves šv.Kapo riterius į Lietuvą?

Keista, kad žmones taip domina istorija! Po posto “Kokiam ordinui priklausė Našlaitėlis?“, kuris tapo kone visų laikų blogo apsilankymo rekordu, neišmintinga būtų šios temos nerutulioti toliau. Ir visai nesvarbu, kad toli gražu ne visos mano mintys gražiai it plytos gula į šio blogo eilę. Daugiau patirties turintis Nauticalis vis paakina daugiau dėmesio skirti analizei, šaltinių patikrai, galų gale teksto kokybei – tai yra ir kritika, ir įvertinimas.

Br. Kazimieras OFM mūsų “Facebook” profilyje pakomentavo tiesiai: “Alternatyvios istorijos kūrimas? :)” Suprantama ironija. Savo ruožtu klausimą galbūt kelčiau ir taip: ką mes laikome istorija, ir kodėl ji alternatyvi? Pasakyčiau netgi kitaip “pseudoistorija”. Štai kritinio mąstymo apologetas Robertas Todd Carroll (g.1945) teigia, kad pseudoistorija apibrėžiama labai paprastai: “darbas, kuris nekritiškai priima mitus ir įrodymus be jokios skepticizmo; turi politinį, religinį ar ideologinį atspalvį”.

Ką gi, remiantis I. Kantu, nesunkiai išvesime, kad istorinė tiesa yra objektyvi tiek, kiek tai lemia istoriko pažinimo objektai. Todėl visa istorija tuo pačiu metu yra ir pseudoistorija, nes ji negali neturėti anksčiau minėtų atspalvių. Gal dėl to ir mintys apie Eucharistinio Šv. Karsto Riterių Ordino atkūrimą nėra jau tokios bevaisės?

Intrigai pakurstyti: šia tema kalbėjau su vienu pažįstamu masonu. Pasak jo, kalbos apie Šv. Kapo Riterių ordiną vyksta ir be mūsų, tačiau be Kardinolo palaiminimo jo neįkursi. O pastarasis, matyt, dideliu noru nedega. Idee fixe: projekto “Gold of Lithuania” rėmuose oficialiai kreiptis į Vatikaną ir pasiteirauti A) Apie M.K. Radvilos-Našlaitėlio kelionę į Jeruzalę ir įšventinimą; B) Apie ordino veiklą ir principus; C) Apie galimybę atkurti tokio pobūdžio ordiną Lietuvoje. Gal tai ir būtų ta vadinamoji liaudies diplomatija?

Stop! Štai čia ir skirias mūs keliai. Kairėn – senoji riteriškoji, dešinėn – modernioji, abstrakčioji, arba, kaip mėgstama sakyti, spekuliatyvioji mūrininkija.

Pradžiai -vienas iš rimtesnių šaltinių apie mūrininkiją: Albert Gallatin Mackey “Encyclopedia of Freemasonry” (p.470)

Oficialus tinklalapis ir atskiros jurisdikcijos: Vatikanas, Ispanija, Anglija ir Velsas, na, ir pasigardžiavimui Lenkija, czcigodny rycerz!

Pamažu klijuojasi daugiau mažiau aiški mozaika.

Spekuliatyviojoje mūrininkijoje šv. Kapo riterio titulas suteikiamas tik tiems riteriams, kurie yra gavę Karališkosios Arkos riterio ir Raudonojo Konstantino Kryžiaus riterio laipsnius. Lyginant Jorko ir Škotiškojo ritualo struktūras, akivaizdu, kad Rožės ir kryžiaus laipsnis (t.y. XVIII) atitinka šv. Kapo riterio laipsnį. Keletas skirtumų yra, tačiau apie juos vėliau.

Pasak šaltinio, Šv. Kapo riterio apeigos yra įspūdingos, jose dalyvauja apie 20 pareigūnų, vadinamąją šv. Kapo sargybą. Misterija pasakoja apie žmonijos dvasiai gyvybiškai svarbų laikotarpį – tarp Kristaus Nukryžiavimo ir Prisikėlimo. Ritualo metu skaitoma  Morkaus evangelija (Pamenate? „Mano Dieve, Mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ Mk, 15:15). Ceremonijai kandidatas yra apvelkamas purpuriniu apsiaustu (aiški aliuzija į riterius, kurie tyčiojosi iš Kristaus) ir suteikiami ypatingi išbandymai trimis dorybėmis Tikėjimu, Viltimi ir Geraširdiškumu. Kandidatas įveikia kovą savyje, išbando save gyvenimo kelyje, paskui jis turi prisiekti laikytis ordino principų – saugoti šv. Kapą ir Jeruzalės krikščioniškąją bendruomenę.

K: Garbusis riteri, iš kur tu eini ir kur keliauji?

A: Einu iš Vakarų ir keliauju į Rytus.

K: Kokį meną tu išpažįsti?

A: Mūrininko.

K: Ką tu statai?

A: Šventyklas ir tabernakulius.

K: Kur juos reikia statyti?

A: Savo širdyje.

Pagrindinis skirtumas tarp šv. Kapo ir Rožės ir kryžiaus riterių ritualo yra tas, kad vietoj dorybės Geraširdiškumas Rožės ir kryžiaus riteriai ant trečiosios kolonos padeda meilę. Meilė Rožės ir kryžiaus riteriui yra sielos plazdenimas ir mistinė sąsaja su Kristumi. Nesvarbu, kad su Jėzumi ant kryžiaus miršta tikėjimas, viltis ir meilė… Pastaroji atgimsta, su savimi atgaivindama viltį ir tikėjimą. Po trijų dienų ji maža kibirkštėle ima rusenti širdyje. Tuk. Tuk. Tu-uk.

Dar vienas skirtumas, matyt, yra tas, kad įšventinimas į Rožės ir kryžiaus riterius Škotiškajame rituale paprastai rengiamas Didįjį Ketvirtadienį (tuo tarpu šv. Kapo riterių ordinas nesiriša prie datos). Gedinti ir juodai išpuošta ložė simbolizuoja pasaulio gedulą, netenkant Išganytojo. O riteriai, susirinkę ložėje, liūdnai bėdavodami dalinasi Nukryžiuotojo Dievo sūnaus skarmalus…

Kai kurie tyrinėtojai tvirtina, kad vien dėl šios priežasties Škotiškasis ritualas ir yra kritikuojamas katalikų bažnyčios ir visų dogmatiškų katalikų. Kodėl? Kas žino. Ko gero, jų manymu, jie vieninteliai gali rengti (dalyvauti) apeigas ir ceremonijas, nuspalvintas ezoteriniu Kristaus atspalviu. Deja, tokia oligarchija ir oligopolija, sutikime, kelia tik šypseną –juk niekas neužpatentavo Jėzaus Kristaus prekės ženklo, ar ne?

Tokia yra ta pseudoistorija. Galite peikti mane už eretiškas mintis, galite kalti prie kryžiaus, galite švaistytis visais Pragaro prakeiksmais, bala jūsų nematė. Sutikite bent su tuo, kad visa tiesa yra reliatyvi, ir niekas negali pretenduoti į objektyviausią tiesą, išskyrus patį objektą. Vienas iš spekuliatyviosios mūrininkijos bruožų ir yra tas, kad jos įšventinimus gali patirti ir žydai, ir kinai, ir netgi Pietų Afrikos zulusai. Kai tuo tarpu šv. Kapo ordinas prieinamas tik krikščionims.

Ir iš kitos operos – štai šių metų kovo 14-ąją Jeruzalės Patriarchas Teofilis III įšventino į šv. Kapo riterius Ukrainos ministrą pirmininką Nikolajų Azarovą (čia toks ukrainiečių kubilius). Apie tai ištrimitavo visos masinės žiniasklaidos informavimo priemonės, pradedant „Interfax Ukraina“, baigiant pigiausiais interneto portalais. Ceremonijos metu Ukrainos premjerui buvo įteiktas kryžius su karūna ir vainiku žvaigždės viduryje.

„Suprantu, kad tai yra didžios pagarbos ženklas ne tik man asmeniškai, bet ir visai Ukrainos liaudžiai, visai Ukrainai“, – po ceremonijos viešai kalbėjo N. Azarovas.

Beje, Ukrainos premjeras toli gražu nėra vienintelis politikas, apdovanotas šiuo religiniu titulu. Kai kurie šaltiniai teigia, kad šv. Kapo riterio regalijas nešioja Borisas Jelcinas, Vladimiras Putinas, ir netgi pats Aliaksandras Lukašenka.

Taip ir įsivaizduoju:

В белом плаще с кровавым  подбоем, шаркающей  кавалерийской  походкой, ранним утром четырнадцатого числа весеннего месяца нисана в крытую колоннаду между двумя  крыльями дворца  ирода великого вышел  прокуратор Иудеи  Понтий Пилат…