Ar jūrai tinka poezija?

Besiknisdamas savo senuose užrašuose, pasirodo, randu šį bei tą įdomaus. Tarp lapelių, rašytų “Gold of Lithuania” kelionės metu, vienas prirašytas smulkia rašysena, su daugybe braukymų ir taisymų. Ne poetas aš, Marčėnas su Parulskiu, ko gero, įsiaudrintų ir dėl formos, ir dėl turinio. Antra vertus, kas gali teisti, o kas ne – tegul sprendžia tie, kam tai artima, ir tie, kam tai rūpi. Visi kiti – tik jungos praplaukiančiame laive, triumų valytojai ir bulvių skutėjai.

JŪRINIS SONETAS

32° 11′ N 29° 45′ E (Naktis pakeliui į Aleksandriją)

Išplaukiu į Tave

Po Vakario vėsa

Nes širdis atvira,

O siela – lyg palaidas stakselis

Sugrįžtu: taip tvanku -

Į save – lyg pirato kajutėj

“Gero vėjo! – šaukiu. – Ėj, ėj!”

Mano burė – tik laimės vekselis

Ne nuo bangų

Plyšta burės

Nuo vėjų

Ne nuo jų bortas dūžta

Aš su Tavim

Nespėju

2010 07 27