Kas netilpo į kadrą…
Na, ir štai prabėgus pirmosioms kelioms dienoms ant kranto, pradedi žmogus mąstyti, ar išsipildė kadaise bocmano pasakyta pranašystė: “išplaukti į jūrą – tai vienas didelis nuotykis?”
Faktas. Visos įgulos, keliavusios viename laive, turi tą pačią nuotykio dvasią.
Galiu drąsiai ir neabejodamas pasakyti, kad kiekvienas atrado tai, ko viduje troško.
Vienam tai buvo meilė jūrai ir vėjui, kitam – milžiniškas kiekis alaus (beje, vietos lietuviams ir litvakams išdalintas labiau nei išgertas). Trečiam galbūt didžiausią įspūdį padarė kaklaraištis, gautas dovanų iš Tel-Avivo mero rankų, o ketvirtam – draugystės įrodymas Paphos mieste Kipre, susidūrus su įpykusių taksistų gauja…
Penktas galbūt prisimins jachtos plovimą, milžiniškus kiekius vandens, kuriuos tenka nuleisti tam, kad jachta būtų švari. Šeštasis pamąstys apie apie audras jūroje, apie švyturius, apie karinius laivus ir mažą žvejo valtelę numestą tarp tinklų ant kranto Akros uostelyje. Visi šie prisiminimai mums visiems vienodai brangūs, nes išgyvenome juos visi kartu, vieni plaukdami – kiti sirgdami už plaukiančiuosius šiame tinklalapyje, “Facebook” grupėje ir SMS žinutėmis.
Ir nesvarbu, kad susitikęs savo įgulą septintas pasakos: “O tu žinai, kad saulė jūroje teka po 5 penkiolika?” Aštuntas nežinos, nes jis budėjo toje vachtoje, kuri prasideda besileidžiant saulei. Saulėlydis, nušviečiantis saulės taką jachtai, matyt, ir yra pati didžiausia palaima įgulai. Tam, kuris stovi už šturvalo, laimė vesti. Tiems, kurie žiopso iš kokpito, laimė – stebėti. Visų laimė yra ta pati. Tik mes, žmonės, kartais mėgstame ją savintis.
Bergždžiai.
Kai kurie pokštai, matyt, dar ilgą laiką klajos legendomis iš lūpų į lūpas: “To all ships, to all ships!!” Arba “Viktor-Sierra-India-Echo-Maikl-Sierra-Oskar-Sierra-Alfa-Tango”. Tiesą pasakius, nebūtume plaukę į Izraelį, galbūt ir nebūtume taip greitai išmokę.
Galų gale iš naujo atrasti seni geri dalykai…
Prisimenate?
O aš asmeniškai norėčiau, kad ši kelionė mums išliktų ne tik kaip nuotykis, o kaip kelionė į Pažadėtąją Žemę. Buvo žadėta, kad ją pasieksime ir mes ją pasiekėme. Be ypatingos pompos. Bet oriai iškeltomis burėmis.
Netgi tie, kurie fiziškai ir neįžengė į Jeruzalę, pabuvo joje kartu su mumis.
Ir niekas niekada iš mūsų to neatims:
