Hey, hey! Tuoktuvės laive – ar tai gali būti?

Tai va, mielieji, po liūdnai pagarsėjusio jūrinio Petro bernvakario,  kurio metu Haifos marina plyšo nuo girtų matrosų dainų, atėjo pati didžiausia ketvirtojo etapo šventė – vestuvės.

Iš pat ryto su kolegomis sėdėjome ir kūrėme scenarijų, kaip dėliosime ceremoniją. Viskas buvo tiesiog tobula. Jaunoji buvo jaunoji. Tėvas buvo piktasis Tėvas. Kapitonas buvo su balta marška ir vadovavo ceremonijai. Jaunikis buvo jaunas jūreivis, šalia maišėsi piktas piratas iš Korsikos, gerasis dievobaimingas pirklys Jeruzalės, notaras ir advokatas.

Belaukiant jaunikio…

Jaunikis laukia nuotakos

Puikus žmogus Daiva vaidino motiną ir sutiko jaunuosius su duona ir druska, nors pačią supo ne mažiau nei mus visus. Piršliavo Mindaugas per brūkšnelį Ramūnas. Filmavo Bernardas, fotografavo jaunasis verslo ryklys Mantas, senam bocmanui net ašarą išspaudė… Kapitonas paklausė: „Kodėl tu, jūreivi Petrai, nori vesti šią mielą jauną merginą?“ „Nes aš myliu ją“, – atsakė Petras. O po to prisiekė.

Kapitonas tuoj taps klebonu

Prieš prasidedant ceremonijai: kapitonas ir bocmanas

Prieš jūrą. Prieš saulę. Prieš draugus.

Močiutė su druska….

…ir piktasis Tėvas

Vėliau sekė psalmių skaitymai, kuris pakėlė viską į žodžio lygmenį.

Nusilenkėme Neptūnui. Nupylėme lašą „Trejų devynerių“ Poseidonui.
Kalbėjome arabų, judėjų, ispanų, anglų, italų ir kitomis kalbomis.

Pagal senąją bahajų tradiciją linkėjome jauniesiems daug mažų ir puikių vaikučių. Ech.
Buvo ir jaunosios pyragas (vietinės datulės). Stalo užėmimas ir užstalės dainos: „Oi, laukėm, laukėm…“ Visko net neišpasakosi.
Palikime kitam kartui – verčiau pasigėrėkime nuotraukomis.

Jaunieji po ceremonijos