Antroji gyvenimo pusė bahajų rojuje
32˚48‘ Šiaurės platumos, 35°01‘ Rytų ilgumos, Haifa marina, Izraelis
Haifa arba Hefa, kaip sakoma hebrajiškai, trečiasis pagal dydį miestas, didžiausias ir turbūt įdomiausias Izraelio uostas. Šiandien šiame mieste gyvena apie 270 tūkst. žmonių, nors vos prieš porą dešimtmečių jis buvo kone triskart mažesnis. Gražioje įlankoje, ant kalvos įsikūręs miestas tuo ir gražus, kad, žvelgiant iš viršaus žemyn, taip ir matai, kaip jūra susilieja su dangumi. Viskas čia labai arti – nuo žmogaus ligi Dievo.
Nors pasitikimas Haifos uoste jokiu būdu nepriminė išrinktosios tautos svetingumo, jį pajutome jau patį pirmąjį vakarą. Rusakalbis taksistas Edikas iš Azerbaidžano mūsų įgulą nuvežė tiesiai iki paties geriausio Haifa baro pavadinimu „Brown“. Čia dirbantis barmenas mus pasitiko nemokama pirmąja taure ir pildė bokalus greičiau nei mes spėdavome išgerti. Tik nusisuki, o, žiūrėk, jau ir vėl pilna.
Žmonės Izraelyje kitokie nei Lietuvoje. Pabuvus Haifoje, tampa apmaudu pagalvojus apie tai, kokie mes esame uždari ir kaip nemokame bendrauti. Štai Donatas pirko parduotuvėlėje cigarečių ir pritrūko 10 šekelių (apie 2 eurus), tai močiutė, stovinti už jo nugaros pasisiūlė prisidėti. „Ačiū, močiute, mes turime pinigų“, – pasakė Donatas, traukdamas iš kišenės šusnį eurų. „Na, ką jūs vaikeliai, būkite mūsų svečiai“, – nusišypsojo močiutė. Ar jums kada nors Lietuvoje taip buvo?
Draugiškumas. Komunikacija. Tolerancija. Šiais trim žodžiais kvėpuoja visa Haifa. Krikščionys, judėjai ir musulmonai, žydai ir arabai gyvena šiame mieste draugėje, tarytum apie konfliktus Gazos ruože nė nebūtų girdėję. Vaikščiodamas Haifos gatvėmis nė neįtartum, kad dar prieš šešerius metus iš Libano pusės į šį miestą skriejo sprogstančios raketos. Visa tai praeitis, o gyventi reikia ateitimi.
Išaušus rytui, iki blizgesio iščiustijome savo laivą ir išsikvietėme savo naująjį draugą taksistą Ediką, kad jis pametėtų mus iki pagrindinio Haifos turistų traukos taško – Bahajų sodų. Aštuntuoju pasaulio stebuklu kartais vadinamas sodas išties įspūdingas. Net 15 skirtingo dydžio terasų, nusidriekusių per visą kalvą. Palmės, rožės, jazminai ir akacijos, lėtai čiurlenančios fontanų srovės ir nenusakomas jaukumo jausmas. Kaip pasakojo, gidė, visą šį grožį kasdien prižiūri šimtas sodininkų-savanorių.
Kodėl bahajai savo šventajam sodui pasirinko Haifą? Todėl, kad netoliese gyveno ir kentėjo pagrindinis bahajų pranašas, iš kurio vardo ir kilo religijos pavadinimas. Bahajų religija yra pati jauniausia iš religijų ir, norint ją pažinti iki pagrindų, reikia pirma pažinti visas kitas religijas: judaizmą, islamą, krikščionybę… Pasak šios religijos, Krišna, Zaratustra, Kristus ir Muhammadas buvo to paties lygmens pranašai. Ne Dievai ir ne žmonės. Tik pranašai.
O marinoje – laksto skruzdėlės ir driežai, nepiktybiški, tačiau tokie visai „maistiniai“ tarakonai, pasak Mindaugo. Švarus ir oro kondiciuonuojamas dušas, jachtų nedaug, daugiausia senukai ir jaunos poros. Nėra nieko gražiau, kaip sėdėti jachtoje su taure vyno ir stebėti dangiškąsias žvaigždes. Jos tokios yra.
Susitikimas su Haifos mero pavaduotoja buvo trumpas ir dalykiškas. Keista matyti moterį, turinčia generolo laipsnį, ar ne, matrosai? Situacija vertina realiai: paskutiniai mūšiai su Libanu buvo bemaž prieš šešerius metus. Šiandien nė nepasakytum, kiek raketų nukrito į Haifos apylinkes, ypač, kai žvelgi į bahajų sodus iš apačios.
Kasmet kiekvienas gyventojas – vyras ir moteris bent mėnesį turi skirti tarnybai kariuomenėje. Daugiau nei 50 proc. iš 7,5 mln. Izraelio populiacijos galima būtų mobilizuoti per kelias valandas. Stipri valstybė. Pramonė. Prekyba. Logistika. Daugiau kaip 50 „high-tech“ bendrovių. Biotechnologijos. Vaistai. Lazeriai. Tiesiog apmaudu, kad Izraelio investicijos Lietuvoje yra vos 20 mln. dolerių (reikės pasitikslinti). Kur mes, lietuviai? Kodėl mes kitokie? Šie žmonės yra puikūs. Tik reikia mokėti su jais bendrauti.
Geriausia, ką turime
