Lietuviai kaip šiaurės albanai

Sorry, kad taip užtrukome, tačiau kelios dienos jūroje be ryšio ir interneto padarė savo.

Kolegos, jums reikėtų pamatyti Albanijos, o tiksliau – Diurešo valdininkus. Pagrindiniai du mūsų draugai – abu pliki, skusti, įkypomis, suktomis akutėmis atvyk pasitikti mus jau į Diurešo uostą. Kadangi, kaip jau minėjau kažkur anksčiau, uostas buvo pramoninis, nakvojome be tūliko, dušo ir elektros tarp milžiniškų kranų ir į visas puses spiginant uosto žibintams. Tikiuosi, niekas dabar nevalgo, bet miegoti teko, švelniai tariant, š… apsuptyje.

Bet, kita vertus, mes čia ne tam, kad skųstumėmis. Misija yra šventas daiktas, ir niekas nekaltas dėl to, kad Diurešas kol kas dar neturi normalios marinos. Svarbu tai, kad miesto meras sutiko mus maloniai, aplankėme savivaldybės salę ir išvydome, kaip gi gyvena žmonės čia. Žurnalistų susirinko tuntai: trys TV kameros, vienas radijas, ir kokie penki rašantys. Galima nuspėti, kaip jiems svarbu diplomatiniai ryšiai su ES šalimis, tokiomis kaip Lietuva.

Kas buvo toliau? Ogi papaskojome, kad mes, lietuviai esame kaip šiaurės albanai. Tipo, “ir mes, ir jūs kartu valdome Londoną”. Juokauju, žinoma.

„Labai malonu, kad į mūsų miestą atvyksta delegacijos iš skirtingų Europos šalių, o dar maloniau tai, kad į mūsų šalį jos atvyksta jūros keliais. Albanija šiuo metu išgyvena spartaus augimo etapą, vystosi ekonomika ir verslas. Tikimės, kad santykiai tarp Vilniaus ir Diurešo ilgainiui taps dar tvirtesni”, – sakė Diurešo meras Vangjušas Dako.

Tuo tarpu Donatas J. gražiai pristatė, kas mes tokie, ką mes čia veikiame, perdavė Vilniaus mero linkėjimus ir pakvietė apsilankyti kada nors Vilniuje. Gavome dovanų – turistinių lankstinukų, žemėlapių, po miesto savivaldybės vimpelą ir po ženkliuką, kurį iškar įsisegė mūsų mažasis įgulos narys Kristupas.

“Keista šalis ta Albanija”, – galvojau vakarą prieš tai, o ir vėliau ta pati mintis nedavė ramybės. Atrodytų viskas gerai, šalis skaičiuoja jau 2700 metų amžių, įkurta maždaug 627 prieš Kristų, mokyklose vaikams mokytojai kartoja, kad pas juos: “Kur kasi, ten šventyklą rasi”. Taip, taip. Romėnai, graikai, vėliau – otomanų imperija, kas tik norėjo, tas juos ir siaubė. Klimatas čia nuo +25 laipsnių liepą ir nuo +10 laipsnių sausį, tačiau neturtas ir skurdas duoda per akis. Keista – 70 proc. gyventojų musulmonai, tačiau vis tiek leidžia vaikams valkatauti gatvėje nelyginant kokioje Indijoje. Tiktai savivaldybėje viskas gražu, tik turistiniuose lankstinukuose, o visa kita – labai įvairiai.

Pabaigoje susitikimo nusifotografavome su Diurešo valdininkais ir išsiskirstėmė – laukė 3 parų kelias iki Atėnų. Apibendrinant, reikėtų pasakyti, kad lietuviai Albaniją dar turėtų atrasti. Kaip atrado graikai ar italai. Paslaugos pigios, kavinės – puikios, albanai mėgsta gerą muziką ir linksmą gyvenimo būdą. Cigaretės čia kainuoja pigiau kone perpus nei pasmus, ir net penkiskart pigiau nei ES. Steikas prabangiame restorane – apie 9 eurus. Salotos – 3, bokalas alaus – 2 eurai. Pastarasis parduotuvėje dar pigesnis – 0,5 euro. Taigi jo ir prifarširavome pilną jachtos šaldytuvą :) “Na, zdravje!”

Daugiau